Žodžių debesis

 

Šiandien vėlei žodžiai nebyra, -

šąla tyliai aukštam debesy,

kol galiausiai tasai prayra -

paskandina mane klegesy.

Aš klausausi kalbos jų gaivios

ir rašausi ant popieriaus. Lyja

mintys jų, o ne mano.  Bet jos

nusileidžia tiesiai į tylą

ir prakalbina Mūzą mano.

Aš šypsausi. Gerai. Kaip gerai,

kad tą debesį mėnuo sūpavo

ir pradūrė linksmi angelai.