Kūrybinė kančia

 

sėdžiu ir kankinuosi

rašau trinu rašau

su savimi kalbuosi

rėkiu atsiprašau

nutirpsta kojos stojuos

einu pirmyn atgal

neviltimi vaduojuos

ir vėl tikiuosi gal

klausausi televizoriaus

reklamos garsiai skamba

jos mano inkvizitoriai

baksnojantys į bambą

apsivelku chalatą

užsikemšu ausis

spoksau į lauką platų

šis baltas neregys

ir aš staiga atvėstu

apakusi tyli

paklydus paraštėse

šiandieną nebyli