Kalėdų dvasiai

ateik

kviečiu

bet ji

už lango

pintinėj kviečių

plotkelis

ant rankų 

šypsosi kukliai

kūdikis mažas

ne monai

ne pasakos

ir ne miražas

ji laukia

tylėdama

klausos

kaip plaka

mano širdis

lyg jaunutė plaštakė

bet krūtinėje ankšta

ilgu ir tamsu

trūksta aido

ir griausmo laimingų balsų

trūksta tavo ugnies

atneštos iš žvaigždės

jos šviesa apkabins

ir sušilti padės

tu ateik

tik ateik

nestovėk lietuje

atsipūski šiek tiek

ir gyvenk manyje