Savyje

 

Susipjausčiau vaikystėj pirštus 

į aštrius balto popieriaus ašmenis,

prisilietus nupurto kraupus

baimės šiurpas. Lipu per akmenis,

tarsi laiptais į lygmenį kitą

savo gero ir tobulo AŠ.

Susikursiu svajonių mitą

ir tikėsiu, kol man to pakaks.

O tada vėl braidysiu išsekus

po pelkėtus pasąmonės tolius,

vis medžiodama tai, ko netekus:

fėjas, smurfus, raganas, trolius...