Rūke

Skęstu rūke it ežiukas...

Bet nebaisu, nes žinau,

Kad šitas pūkinis rūkas

Irgi priklauso tau.

Kad viskas priklauso tau,

Likime, rūkų karaliau!

Esu knyga. Ir skaitau

Save nuo pradžios link galo.

Ir liūdna, taip liūdna man,

Kad šitaip nuobodžiai gyventa...

Pirštai panyra rūkan, -

Valysiu gyvenimo lentą,

Trinsiu raidžių tuntus,

Many lyg jūroje plaukančius.

Stebiu žvaigždynus. Lai bus

Kaip noriu. Rūkas - į laukiančius.