Laukimas

 

Prisėdau ir laukiu,

Ko - pati nežinau.

Laukimas nereikalauja pastangų,

Jis netampo už rankos

Ir nevelka pro duris už skverno.

Laukimas tiesiog gyvena,

Smegenų pagalvėlėmis nugarą pasiramstęs.

Mezga ramiai iš nervų siūlų kamuoliukus susisukęs

Ir nežada niekur kraustytis.

O aš laukiu,

Ko - pati nežinau...