Esu tik sėkla

 

Važiuoju tramvajuje,

O jaučiuosi stovinti vietoje.

Įsižeminau lyg žaibolaidis

Ir suleidau šaknis... per giliai?

Nei akmenys, nei sugerti žaibai

Nesustabdė manęs,

Augusios gilyn,

Į save.

O kosmosas manyje toks platus!

Jame ir baimės vešėjimui vietos užtenka.

Nebepriaugsi, juokiasi ji,

Visos savęs neišpildysi.

Ir aš ja tikiu!

Valandos sproginėja žvaigždynų akivaizdoje

Išmokusios iš naujametinių fejerverkų,

Išskraidindamos ir mane dalelėmis.

Ne augu, o mažėju laiko perspektyvoje.

Kūnas traukiasi ir sausėja.

Tik kosmosas niekaip neužsipildo.

Važiuoju tramvajuje,

Miestas plaukia pro šalį.

Neprisimins, kad buvau.

Esu tik sėkla,

Nukritusi kartu su kitais milijardais sėklų ant žemės.

Medžiu užaugti vilties mažai...