Ištversi...

 

Ištversi, -

Tam esi sukurtas

Ir apraizgytas ainių mitais, burtais,

Supančiotas tvirtom grandinėm laisvės,

Kurių, šiukštu, negalima nepaisyt!

Bet tu ištversi,

Įsikibęs saitų

Tarp savo ir tarp kūdykystės laiko,

Pintų, augintų tarsi Džeko pupų, -

Jie nejučia tave gražiai apsupo.

Ištversi!

Šauksi, keiksies, bliausi,

Bet kelsiesi ir vėl batus apsiausi.

Į šlapią molį klimps pavargę kojos

Ir nepasiekiamas atrodys Rojus.

Bet tu ištversi,-

Rankų daug aplinkui,

Kurios pagalbą nešdamos palinko.

Tuoj baimė pralaimėti išgaruos,

Tik dėkingumas liks už nugaros.