Ištirpti...

Ištirpti...

noriu -

noriu

ištirpti,

kad veidrodžiai rodytų tiesiai

aplink mane

ir manyje,

šnabždėdami salžiomis lūpomis

apie laimę būti savimi.

Ištirpinkit užtai,

protėvių dievai ir deivės,

mano varlės kostiumą;

seniai svajoju

apie mėnulio spindulių skraistę

ir žvaigždžių vainiką.

Ilgais likimo pirštais

nulipdykite naująją mane...

Bet jūs tylite.

Kybo pusė mėnulio.

Tik pusė.

Nes daugiau nereikia žmogui.

Pusės visai užtenka.

Net ir pusės savęs.

Jeigu tik ištirpsti ir vėl sustingsti

sau panorėjus.