Tapsmas

 

Gyvenu ant širdininko kardiagramos

Aukštyn žemyn aštriomis kreivėmis

Susibadau padus ir šie kraujuoja

Kapt kapt krinta rubinai

Neatsispirdami žemės traukai

Ir aš neatsispiriu

Krentu 

Išsilaisvinu iš kovos su ta trauka

Ir ilsuosi

Žiūrėdama į mėlynai pilką dangų

Man ant veido leidžiasi garbanoti rudens plaukai

Nugara šąla nuo drėgno buvimo

Vidus pildosi derlingumu

Atsikeliu

Ir būnu žeme