Aš myliu ryto optimizmą,Jo stoišką ramybės rūmą,Ir lengvą viltį, lyg būtų klizmaIšvalius vakaro kartumą.Prisigeriu sau ryto turtų,Kad vos galiu paeiti tiesiai,Bet nesimuistau, nesipurtau -Po kojomis rodyklės šviečia.Pabalansuoju. Nenugriūvu.Į pėdas sunkias saulės dulkės.Many pirmadienis pasrūvaIr groja optimizmo smuikais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą