Ir ant sniego

 

Saulė tai leidžias, tai kyla, -

Nesuskaičiuoju, kiek kartų

Tikėjau ir vėl nusivyliau 

Prie užvertų sėkmės vartų.

Niekas neperspėjo, niekas!

Kad ne sėkme reik tikėti,

O savimi, savo siekiais,

Savo idėjom mirgėti.

Ir nesvarbu, kad vaikystė

Seniai žemuogynuose miega.

Gražiausiais žiedais pražysti

Galima juk ir ant sniego.