Ir vėl rugsėjo pirmoji,kardelių žiedais pasipuošus,atbėgo džiaugsmingai, pamojo...Neklausė, ar jau pasiruošusžemelė rudens aukso stirtoms,ar akys žmogaus pripratoprie gūsių šaltų vėjo girto.Ar jau prisiuvome batųatėjusiems basom kojom.Neklausia laikas, jis žino -ateis vėl rugsėjo pirmoji.Juk nieks jos atgal negrąžina...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą