esu romantikė
ir myliu meilęjos idėjąsurišančią rankas bei kojasir vis tiek pakylėjančią iki pat mėnuliokartais net iki saulėsbet kuo aukščiau kylametuo juk smarkiau nusvylamear krintame žemynsu trenksmuit meteoritaiišmušdami skyles žemėjekurios užsipildo ašaromisir virsta akivaraispraryjančiais nelaiminguosiuskad šiesurastų kritusiuosius ir apsvilusiusir vėl iškeltų į dienos šviesąiš naujo tapdami romantikaismylinčiais meilę
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą