Kuo tada tapsiu?

 

metu mažos mergaitės šešėlį

net vakare

vaikystėje įstrigęs spyglys

apaugo širdies raumenimi

taip ir liksiu Piterio Peno globoje

sapnuose barstysiu fėjų dulkėmis savo kūną

bet jis neskris į Niekados šalį

tik mano šešėlis blaškysis it vėliava vėjyje

tarp čia ir ten

kol kada nors nutrūks

kuo tada tapusiu?