2022 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Atėjo ruduo


Atėjo ruduo ir iš karto pravirko
Net kojas iš liūdesio mano nutvilko.
Bet verkta, matyt, iš džiaugsmo sparnuoto,
Nes jis tiktai strykt ir, žiūrėk, jau ant šluotos!

Užsimetė pilką kailinę kepurę
Ir puolė bučiuoti iškišęs liežuvį.
Ten, kur bučiavo, žymės paliko
Ant  buvusio žalio liepos vainiko.

Ant lauko javų ir pievų bekraščių
Staiga atsirado bučiavimo raštai.
Ir niekur kitur taip ilgu nesidaro
Kaip tik viduje - ne rudens - tavo, tavo...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą