Prakaito lašas

 

kutena nugarą prakaito lašas

riedąs žemyn it ledkalnio ašara

kikenu iš malonumo

mano pusiaujas traukiasi

aš nepakelsiu jūros lygio

trupinys juk nesukelia bangų sriubos lėkštėje

ir vis tiek jaučiuosi kalta

dėl visko ir dėl visų

lyg manyje būtų atgijusi kolektyvinė kaltė

bet 

nusibraukiu prakaito lašą

ir vėl skęstu iliuzijoje