žmonės kaip paukščiaibūriais būriaisvienam sunkiau pakelti būtįir išlaikytinematant saulėsbūties metamas šešėlisgerokai tirštesnis už mūsųo juk taip norisi skristikaip paukščiuinusitraukyti pančiusir kilti kiltiiki pat mėnulio šaltos akieskad neištirptų sparnaikad nesudegtų ryžtaskad nepasiektų žemės svaidomų lasų kilpos
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą