vien tik vieškeliai sulyti
raitos tarp didžiulių medžių
ir trumpų auksinių ražių.
Ieško akys, gal suras
aukštą tiltą per balas,
gal suspės pagauti jausmą,
išvaduojantį nuo skausmo,
nuo paklydėlio dalios,
kurs vis dairos atgalios...
Ak, keleli, būk pūkinis,
vesk į svają galutinę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą