Užtenka

Yra, bet lyg ir per mažai, -

aplinkui šitiek daug turtingų!

Dairausi - kibirkščiuoja apžavai

ir fejerverkais like'ai sninga.

O kuo ilgiau dairausi, tuo giliau 

lendu į duobę, ta duobė - iš blyksčių.

Apakina šviesa... ir vis skaudžiau

jaučiu kirčius skaudžius likimo rykščių.

Bet jeigu užsimerkiu, jau, žiūrėk,

linguoja tyliai pievoje ramunės...

Ir išvystu, kad mano žemėj tiek

gyvenimo! Kad veltui kaukia šunys, -

nenugalės manęs dievai blyškiais veidais

ir netikrom, storom, spalvotom lūpom.

Aš juk žinau, - užtenka ir mažai,

nes laimė ant coliukės žiedo supas.