užsisek, sakau,
pučia vėjai per stiprūs
iš pelkynų plačiomis akivarų akimis
svaigūs gūsiai
stumia jų link
tarsi nematomi delnai
niekieno neregėto likimo
užsisek, sakau,
mano siūtas paltukas tesaugo
nuo visų negandų
visų visutėlių
įsupa tave į šilumą
ir liūliuoja it motinos glėby
iš vilnos šiurkštumo
užsisek, sakau,
kol dar esu tau ir dėl tavęs
mano žodžiai ilgainiui išsivadės
nebejausi jų skambesio ant savo odos
atstatęs nuogą krūtinę vėjui
galinėsies su nematomais delnais
niekieno neregėto likimo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą