Mėnesių tuzinas bėgo nubėgo...
Surinko juos laikas į šiltą sermėgą,
paglostė, nušluostė dar varvančias nosis,
pirštu pagrūmojo: - Aš jums pabėgiosiu!
Bet žino vis tiek, neklausys, juk pasiutę, -
išlaksto jei nori pro rakto skylutę.
Ir vėl reikia rankiot pavargusį tuziną,
šluostyti veidus laimingus nors murzinus...
Ko tik dėl jų, dėl vaikų savo dvylikos,
nepadarysi... Laikas - satyrikas:
tuzinas bėga prabėga kas metai,
susirenka mūsų, o mums - tiek tematėm...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą