Jis ateina garsiai
ir pasiima viską.
Baik, sustok - neištarsi,
kai skeveldromis tviska
saulė ar atvirkščiai...
Išsiliejo dangus
ant žemelės plačiai
tarsi barščiai. Spangus
viršuje tvyro oras,
ties galvom atėjūnų.
Ginklas šaltas ir storas
vietoj puokštės bijūnų! -
nepasveikins nei vienas
jo, atėjusio griauti.
Tas, kurio širdy Dievas,
juk nenori kariauti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą