Plaukiu pasroviui,
nors norėčiau sustoti,
įsispirti į dugno smėlį,
pirštais debesis sukti, kedent, makaluoti,
nebijoti srovės ir sielių.
Bet plaukiu pasroviui.
Mano laivas - iš kalkės, -
vienas iš milijonų laivų...
Manyje kaukia vilkas geležinis išalkęs
tik išleist jį kalvos nerandu.
Vis plaukiu pasroviui
ir galvoju - paminklą!
išdrįsusiems plaukti prieš srovę. Deja,
mano laivas - be burių, variklio ir irklų...
Tik šešėlis linguoja jame...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą