Laukėme, laukėme ir sulaukėme
džiaugsmo, tikėkimės, kasdieninio,
ekranuose stebim viens kitą ir braukiame
ašarą riedančią skaitmeninę.
O norisi ranką ištiest, apkabinti
anapus pasaulio šypsančią galvą...
Taip kaip kadaise duris atrakinti
ir nerti į vaiskią rainelių spalvą...
Laukime laukime, kol vėl sulauksime
tikro gyvenimo, atviro žvilgsnio,
kol vėl visi iki vieno pajausime
būtį žmogaus, neskaičiuojančio žingsnių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą