Turėtų būt ramu
širdy ir namuose,
uždegus angelų
žvakelę. Languose
prilipusios karpytos
boluoja snaigių kekės;
Artėja šventas rytas! -
išpranašauja žvakės.
O mums, ar jau ramu?
Ar išsivalėm vidų
nuo per sočių minčių,
šykštumo ir pavydo?
Ar jau galėsim džiaugtis
ir nuoširdžiai giedoti,
nes gimė Jis - mažausias -
mūs nuo pačių vaduoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą