štai dar viena diena
ištirpo tarsi sniegas, -
į vidų, į tave
vanduo tasai subėga
ir skauda arba ne,
ir žiba ar juoduoja
lyg suodžiai kamine
šešėliai tau po kojom...
o tu neišsigąsk,
uždek Kūčioms žvakelę,
kūčiuko atsikąsk -
išgrįsk šviesa sau kelią
ir eik, nesidairyk -
ištirpusių neverki;
ateinančias šįsyk
it žemuoges suverki
ant smilgos iš baltos
širdies ir valios pievos;
gerai, kad visados
mus lydi mūsų Dievas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą