Kiek žiburių anapus upės kranto!
Tarsi Kalėdų šviesos ten gyventų.
O aš čionai, šešėliuose paskendus,
Slepiu žaizdas ir užtarnautus randus.
Štai iš miegų mėnulis prisikėlė
Ir juokias kaip močiutės aniuolėlis, -
Lyg pasakoj per upę tiltą šviesų
Man jis į krantą žiburių nutiesia.
Suvirpa tirpstanti širdis, kaip skylant lukštui
Kiaušinis virpa, trūkinėja, ne sudūžta,
O atveria pasaulį šviesuliams gyventi.
Žengiu mėnulio tiltu žiburiu rusenti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą