ūžia ir klega miestas
kaukėtais veidais apibarstytas
teka nepaliaujamai
upė
gatvės
ir žmonės
kaip kraujas
pirmyn ir atgal
tėkmėje pasimeta skauduliai
nusigludina kampai
srovės pagautos
nuplaukia mintys
kad užleistų vietą atplaukiančioms
dienoms
naktims
ir laikui tarp laimės ir nelaimės
tarp manęs ir tavęs
sūkuriuos virstančiais į mes
į trumpą svajonę
kurią tuoj tuoj nusineš tėkmė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą