Spalio vėjas

aukštyn 

žemyn

supynėj supas vėjas

nušokęs smėlin

puola laužyti šakų

kyloti užmirštų kepurių

ir saldainių popierėlių

vėl suptis

purtyti senų klevų

pašokti rudeninių lapų sūkury

pabarškinti į langą

ir stebėti mus

besidalinančius rytiniais bučiniais

pravirkti

iškrapštyti saulę iš pūkų

ir nušuoliuoti jūros link

pažaist laivais

supynė nejuda

ir jo pasigendu

lyg niekad neužaugsiančio sūnaus