Gyvenimo prasmė - toks mistinis dalykas,
lyg užsispyrus deivė iš anų laikų, -
matai rugių lauke jos margaspalvį kyką,
tačiau paliest ją, dievaži, sunku.
Taip ir dairais, net sprandą pasitempdamas,
kur link keliauti, ar toli, pašaukt galiu?
Keliesi, griūni, vėl kelies, klumpes prisemdamas
nugludintų iki švelnumo riedulių,
ir vis bijai, kad, imsiant kristi sniegui,
vis dar stovėsi vienmarškinis rugiuose...
Bet negali, nors metai šonus diegia,
jos neieškot visur ir visuose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą