lesioju švelnius skruostus -
trumpais bučiniais nusėju
juokiesi
sakai - kutena
bet negaliu kitaip
turiu lesti
tu tuoj užaugsi
apsiplunksnuosi ir išskrisi
paukščio būtis - klajoklė
čia ir ten
ten ir visur
oro srovių nešamas
ieškosi laimės toli nuo mano lūpų
amžinai prisiminsiančių
švelnius tavo skruostus
ir juoką
palydintį mano lesiojimą
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą