sąmonė prabunda
o sąmonėje - tu
sena sena
viduramžių gražuolė
Kunigunda
ištiesusi sparnus
it sirena
užbūrei
suvyniojai į rūkus
it į kokoną sapno
uždarei
sklendžiu tyloj
pakeitusi rūbus
jaučiu tave
ir ką tu padarei
o gal ne tu
gal aš pati liečiau
šaltus
it šerkšno pakąstus
pirštus
ir tik pabudus rytą
pamačiau
akių rainelėse
užmigusius mitus
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą