 |
Svajoju, kaip stebėsiu dangų, -
Tik dangų, žemė - per sunki.
Danguj lengvai kregždutės sklando
Ir vabalėliai su žiedadulkėm - lengvi.
Net oras čia, žemai, - sunkus,
O ten, aukštai, - gaivus ir tyras.
Lyg puode verda šiaurėje dangus,
Nes maišo vėjai debesis - netyla:
Dangaus virtuvėje kaip bičių avily,
Nors mėnuo nekepa, o saulė nebeverda.
Suskrido broliai - vėjai keturi,
Ištraukė puodus, keptuves ir geldą.
O bitės stropiai medų neša,
Nežiūri jos dangaus nei debesų.
Stebiu už jas, kaip sultys laša
Ant kelio, ant žolės ir ant delnų
Iš pajuodavusių it lūpos nuo mėlynių
Ir pasišiaušusių greituolių debesų...
Sėdėsiu ir tikėsiu - nieks nežino,
Kaip aš džiaugiuos, kad čia esu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą