Dulkės

Nuotrauka iš gilmara

visa smirdi dulkėmis 

jos užkariavo kiekvieną sofos audinio milimetrą

užuolaidas

kilimus

mano odą

ir nosį

iš dulkės į dulkę

byra mano laikas 

ir aš kartu su juo

diena iš dienos

kasdien vis trumpiau byrėsiu

kol liausiuosi

nes nei žemei

nei Dievui manęs nebereikės

neišvengiamas grįžimas į save

visatos dulkę

pabaigos ir pradžios elementą

galintį virsti bet kuo ir niekuo

neaprėpiama galimybių jūra!