Siesta

Frederick Arthur Bridgman, The Siesta

Akių vokai it debesys lietaus apsunkę,

Nelyja dar ir šiandien jau nelis.

Tamsoj paskendusi diena prapliumpa

Mažais spalvų konfeti - sapnų šalis:

Marga, gyva, triukšminga - maišos laikas,

Erdvė, jausmai, pasauliai - net šaukiu!

Kol kūnas tįso nejudrus, palaidas,

Pasąmonėj atgimstama sykiu.

Ir vieną trumpą, pavogtą akimirką

Iš savos tūkstančio ir vieno darbo sąrašo,

Staiga virstu žmogum iš panegirikų,

Patvirtinančiu šlovę savo parašu.