( K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus veiklos įkvėptas eilėraštis)
 |
| Nuotrauka iš alkas.lt |
Nutįso kelias iš Šiaulių į skurdų,
Tačiau brangia istorija apgaũbtą
Tolminkiemį. Retėja matančių jo turtą
Pro slavų vardą, iš kareivių gautą.
"Tegul vadins mane kaip tinkami, -
Esu ir būsiu Donelaičio žemė,
Kurion sugrįžta žodžio alkani:
Vieni jauni, kiti daugiau pasenę,
Bet su dainom lietuviškom atėję,
Su noru neužmiršti, kad kadaise
Čia Donelaitis rūpinos, mylėjo
Meistravo, rašė, būrų sielas taisė."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą