Netikėk manimi -
Tiesą vėjai išdraskė,
Pasiliko tik medžiai pliki;
Nugalėta gyvybė
Pramiegos iki kito pavasario
Nebijodama melo -
Laukdama tiesos.
Kol laukiu,
Nemoku kalbėti -
Liežuvis švininis
Įstrigęs už vartų.
Aš pati netikiu savimi:
Žodžiai laisvėje -
Pasalūnai:
Ar matai,
Tįsta saulėj šešėlis
Devyngalvio slibino?
Nugalėk jį
Ir tiesa bus tavo;
Ji atplauks
Raudona kraujo puta.
Bet kas tada iš to?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą