Pavasarėja sparčiai - bunda
Žiedai iš miego lyg svaigi pagunda,
Aš, nusirengusi meškos drabužį,
Gręžiuos į saulę, kovą ir gegužę,
Į vaiskiai žalią daigą pievos plote,
Į žąsį, lekiančią poros ieškoti,
Į tavo spindinčias viliokiškai akis,
Tikėdama, kad tiesą jos išvys:
Kaip stengiuosi prabusti, atsikelti,
Pajausti, sutvirtėti, susitelkti,
Kaip trokštu vėl pradėti nuo pradžių
Tavim tikėti taip, kaip vertas tu,
Atgimti, kaip gamta viena tegali,
Išskleisti gležną mėlyną žiedelį
Ir nieko nieko iš pasaulio nenorėti,
Tiktai kasmet šalia tavęs žydėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą