Nuotrauka iš theplanetsworld
Raguotasis įsitaisė gerklėje;
duria smailiu raganosio ragu į tonziles
ir gargaliuodamas prunkščia -
kokia zoologinė metamorfozė!
Nebijau mirti,
nes, kokia gi tikimybė būti persmeigtai ragu per tonziles?
Juokinga man,
dusuliu ritasi mano juokas,
o gal kosuliu? -
Nebeatskirsi - vienybė labai jau stipri,
lyg Baltijos kelio metu,
kai ranka spaudė ranką,
širdis jautė širdį.
Sriubteliu gurkšnį liepžiedžių arbatos,
užkandu medumi
ir palengvėja.
Tą akimirką nemuša karštis,
nešalta,
neskauda,
ne, ne, ne...
Lyg visi "ne" keltų sekundinį balių.
O tada ir vėl viskas nuo pradžių.
Suprantu daug aiškiau,
kad nebenoriu jausti
nei zoologinių paralelių, nei baltiškos vienybės,
nei "ne"vakarėlio ritmų.
Kad jį kur, tą skausmą!
Štiš, raguotasis, štiš štiš štiš!
Tonzilės - mano sargybiniai!
Jos kariauja dabar su bala žino kuo!
...O aš laukiu,
vaikau raganosius
ir tikiu ateitimi be skausmo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą