Nuotrauka iš gn-online.de
Prie žemės spaudžia
Dangus garbanotas.
Aš - gamtos vaikas,
Mieste pakavotas.
Tylą į triukšmą,
Vėją į karštį
Išmainius gailiuosi,-
Bijau išsiveržti
Tarsi ugnikalnis
Šimtmečius snaudęs.
Laikausi balkono
Turėklą suspaudus
Ir šarkų kranksėjime
Ieškau savęs.
Kai išsigiedrys,
Aš vėl būsiu aš.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą