Augu - neriuosi iš odos:
ilgai trinuosi į medžių kamienus,
namų kampus,
tvoras ir net žmones,
kol mano balta,
bene popieriumi virtusi oda
atsiplėšia nuo naujosios -
storos, elastingos, nepažeidžiamos -
ir pasilieka plevėsuoti
ant pagrindinio kelio ženklo
it kokia vėliava
ar priminimas,
kad viskas įmanoma.
Nuotrauka iš www.tieranzeigen.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą