Būsiu it laumė ar it ragana -
ilgais kaip ūkanos plaukais
suvystysiu tave ir pragarą
užželdinsiu tankiais miškais.
Nes mano meilė begalinė -
audringa ir gili gili.
Ji drąsko širdį ir krūtinę,
ji gaivalinga ir gaji -
užvaldo, užburia, pavérgia
mane... Aš negaliu sustot!
Jei tu toli, jaučiu kaip verkia
pasaulis mano. Tavim kvėpuot,
tavim gyvent ir augti. Augti
nuo bučinių, glamonių, žvilgsnių...
Velniop drovumą! Nenoriu laukti,
nes laukiant baisiai pasiilgsiu.
Geriau aš būsiu laumė, ragana,
nešiosiuosi tave glėby
per karštį, šaltį, vėtrą, darganą...
Per amžių amžius arti. Arti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą