Ant mėnulio lėkštėssutūpė penki kilogramai minčiųir taip garsiai čiulba,kad negaliu užmigti.
Vartausi pataluose,pykdama ant savęs,tų penkių kilogramų minčių besiklausančios,ir prižadu pasitaisyti...
Ant mėnulio lėkštėskrinta žvaigždžių dulkės,tyliai tyliai įsigerdamos į sapnusbesvorėje naktyje.