Kai aš jaučiaus gyva

 

Neužmiršau, kaip kvepia po lietaus

žali žolynai anoj kelio pusėj.

Tenai dar svaidosi žaibais, matau,

dangus ir spjaudos vėjo gūsiais.

O man - gražu. Šypsaus akis įbedus,

lyg pirmą kartą atsimerkusi viltis.

Į tavo delną, mano žeme, regis,

susmigo iškentėta atskirtis

nuo ten ir čia, dabar nuo vakar irgi.

Kvėpuoju saulės dulkėm vakare

ir sau prisiekiu niekad neužmiršti

akimirkos, kai aš jaučiaus - gyva.