Paliepimas sau

Stumiu save į priekį

it nepaklusnų vaiką,

liepiu nebebambėti

ir nešvaistyti laiko,

liepiu iškelti galvą

ir žvaigždėmis gėrėtis,

per tylą ir per spalvą

į savo būtį lietis...

 

Sapno šešėliai

Užmiršau sapno mirgulį birų

Vos tik rožinė palietė dangų.

Tiktai jausmas it šakos nusiviro

Virš praverto vėdinimui lango...

Jis šešėliais paslėpė dieną,

Lyg bijodamas žvilgsnio blaivo.

Aš norėčiau šanso dar vieno

Ant svajonių denio, ant laivo,

Iš dabar į tenai beplaukiančio

Per drumstus ir apžėlusius gylius,

Ir tavęs, krante kantriai belaukiančio,

Kol sugrįšiu, supratus, kad... myliu.