Svajonė

 

Užkibo už kometos uodegos

žvaigždynuos šokančios svajonės skraistė,

o tu žvelgi į dangų lig žaros,

skaičiuodama perlus, kur išsibarstė...

Rūbus jais svajai papuošė naktis,

kad tavo akys ją sugaut galėtų.

Stovėsi taip, kol paslaptim nulis

ant tavo veido balto ir raukšlėto.