***

atsisėdau ir pajutau savo svorį

ant kėdės nusileidusį

tarsi dienos valandos

prispildžiusios praeities

staiga būtų pavirtusios akmenimis

kada pakilsiu

atplėšiu savo pėdas nuo pilko linoleumo

ir panardinsiu į žemės dosnumą

ieškodama vietos sudygti

ir augti augti augti

iki savo žvaigždės