Esu žmogus

esu žmogus

apsėstas demonų

aš juos nešiojuos ant kupros kaip kraitį

kurį pati susimečiau į skrynią

kol dar buvau jauna naivi mergaitė

esu žmogus

su tūkstančiais svajonių

kaip balionėliai kylančių į viršų

ir sproginėjančių nuo debesų šaltumo

stiklinių ir aštrių likimo pirštų

esu žmogus

saulėtekių užburtas

akimirkos raudony sirpsta viltys

kad vakare sugrįš namo kiekvienas

brandinta meile su kitais dalintis