Užmirštas jausmas

Užmiršau jausmo šilką ant kūno,   

kurs su vakaro saule sudūla

ir nusėda oranžinėm dulkėm,

išbyrėjęs pro debesis smulkiai.

Jausmas šitas toks lėtas kaip vaškas,

kaip danguj vos įmatomas taškas -

dieną aklas, nakty akilus,

milijardais dienų iki į mūs

atkeliavęs... Ir vėl išsisklaidęs...

Užsimiršęs, laukais pasileidęs...

Tik many vis dar spurda šilkinis

jausmo šito tylaus atminimas.